vienuolybė

vienuolỹbė sf. (2) Rtr, KŽ; LL89,306 žr. vienuolystė 1: Mėginama [susvyravusių vienuolių] pirmai progai pasitaikius atsipalaiduoti nuo duotų įžadų, bėgama be perstogės į Lenkiją, idant išgavus tenai iš Romos paleidimą nuo vienuolybės A.Janul.